Auditas

Išgirdę žodį „auditas“ iš karto suprantame, kad vyks įmonės ar bendrovės tikrinimas. Tačiau specialistai tikrinimą aiškina kur kas plačiau, nes auditorius turi daug giliau suvokti finansinę situaciją nei ji iš pradžių atrodo. Audito metu finansinė situacija tiriama kruopščiai ir smulkiai, nes tik šitaip galima atsakyti, ar ataskaita sudaryta teisingai, laikantis įstatymų.

Tikrinimo metu dalyvauja ne tik auditorius ir jo padėjėjai, bet ir įmonės direktorius. Auditą dar galima pavadinti įmonės finansinės atskaitomybės nepriklausoma ekspertize. Kas dirba skaidriai, audito nebijo, nes tai yra galimybė įrodyti bankui, jog pinigams nėra pavojaus, o klientams – pademonstruoti, jog prekių ar paslaugų kokybė yra puiki.

Auditas didina pasitikėjimą įmone tarp akcininkų, investuotojų, kreditorių ir valstybinių institucijų.

Didelės bendrovės sąžiningam vadovui auditas – galimybė įsitikinti, jog visi padaliniai dirba sąžiningai. Reikia atsiminti, kad auditas nėra revizija. Audito metu tikrinama ne viskas iš eilės, o atskiros veiklos sritys, kuomet įvertinama reali įmonės padėtis. Auditas būna vidaus ir išorės. Vidaus auditas – kontrolė, kurią vykdo įmonės padaliniai ir skyriai, atsiskaitydami savo vadovybei. Jie tikrina buhalterinę apskaitą, finansų ataskaitas, norėdami įsitikinti, jog dirbama taip, kaip įmonė yra suplanavusi.

Lietuvoje auditas gali būti privalomas arba savanoriškas. Privalomas auditas taikomas didelėms įmonėms, viešojo intereso įmonėms (pvz., bankams, draudimo bendrovėms), taip pat tam tikrais atvejais – pagal įstatymų nustatytus kriterijus. Savanoriškas auditas dažnai pasirenkamas siekiant gerinti vidaus kontrolę, pasiruošti investicijoms ar didinti verslo patikimumą.

Atliktas vidaus auditas padeda surasti būdus įmonei išvengti finansinių nuostolių. Tikrinama ar duomenys patikimi ir kaip juos panaudoti. Svarbiausia, jog įvertinama darbo kokybė, pateikiamos rekomendacijos veiklai tobulinti.